Neteisėto praturtėjimo samprata po Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino, kad Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už turėjimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (18830 eurų) vertės turtą, asmeniui žinant arba turint žinoti ir galint žinoti, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją konkrečių veikų kriminalizavimas ir baudžiamosios atsakomybės už jas diferencijavimas pirmiausia yra valstybės baudžiamosios politikos klausimas, kurį sprendžia įstatymų leidėjas.

Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybės baudžiamąją politiką, neteisėtą praturtėjimą įvertino kaip pavojingą nusikalstamą veiką ir BK 1891 straipsnio 1 dalyje uždraudė ją, siekdamas, kad būtų ekonomiškai nenaudinga daryti korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus, bei užkirsti kelią tokiomis veikomis valstybei ir visuomenei daromai žalai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad už neteisėtą praturtėjimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kaip teisinio poveikio priemonė, yra neproporcinga.

Pripažinus, jog BK 1891 straipsnio 1 dalis nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo, Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog šia įstatymo nuostata nėra neproporcingai ribojamos nuosavybės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, siekiant teisėtų tikslų ir paisant konstitucinio proporcingumo principo.

Šiame nutarime taip pat konstatuota, jog įrodinėjimo našta nėra perkeliama asmeniui, kuris yra įtariamas (kaltinamas) neteisėtu praturtėjimu, toks asmuo nėra verčiamas duoti parodymų prieš save. Įtariamasis gindamasis turi teisę duoti parodymus ir ginčyti jam pateiktus įtarimus, tačiau neprivalo įrodyti, kad neteisėto praturtėjimo nusikalstama veika nebuvo padaryta. Pareigą įrodyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turi prokuroras, o ne įtariamasis asmuo. Todėl nėra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

Vadovaujantis šio Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatomis, asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį tik tokiais atvejais, kai turtą nuosavybės teise įgijo ne anksčiau negu BK 1891 straipsnio įsigaliojimo dieną, t.y. 2010 m. gruodžio 11 d. Jeigu asmuo turtą įgijo anksčiau ir turėjo jį įsigaliojus šiam straipsniui, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

 


Ryšiai su visuomene

Raktažodžiai

advokatai advokatas advokatu bendrija Atleidimas Bankrotai Bausmės vykdymo atidėjimas Bendrija darbdavys fizinis asmuo juridinis asmuo kreditorius Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Lizingo sutartis magnuslex nuostatų paskolos sandoriai Senaties terminas Sutuoktinių prievolės Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje vekseliai įstatų keitimas Žemės sklypo atidalijimas

Paieška

Kontaktai

Kalvarijų g. 98–37, LT-08211 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 2199472 (tel./faks.) info@gremar.lt

2024 m. © Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai. Be sutikimo kopijuoti ir platinti tinklapio informaciją draudžiama

Į viršų Į titulinį puslapį