Dėl elektros tiekimo linijų (stulpų), esančių žemės sklype
Energetikos pastatai – skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui ir pan. (įvairių tipų elektrinių, katilinių, transformatorių pastočių, skirstyklų, transformatorių, kuro perdirbimo ir kiti gamybiniai pastatai).
Šie statiniai yra skirti viešajam interesui – elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai – užtikrinti bei ypatingų visuomenės reikmių tenkinimui. Nekilnojamųjų daiktų savininkų žemės sklypuose esantys energetikos pastatai, kuriais yra apribojama nuosavybės teisė, atitinka visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.
Nekilnojamųjų daiktų savininkų nuosavybės teisės į žemės sklypą yra apribojamos nustatant servitutą.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
Servitutą gali nustatyti:
- Įstatymai;
- Sandoriai;
- Teismo sprendimas;
- Įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
Litgrid iliustracija
Nustačius servitutą yra apsunkinama žemės sklypo savininko teisė naudotis jam priklausančiu daiktu, nes nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms pateki prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus.
Taip pat įstatymai numato apribojimus, kurių privalo laikytis žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai, kuriuose yra nustatyta elektros oro linijos apsaugos zona, t. y. elektros tinklų įmonių darbuotojai gali laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ir naudotojus.
Kaip žinia civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti atlygintas, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Siekiant interesų pusiausvyros užtikrinimo nekilnojamųjų daiktų savininkai turi leisti elektros energijos tiekėjui nevaržomai naudotis savininkui priklausančia žemės sklypo dalimi reikalinga jo vykdomai veiklai. Tuo tarpu elektros energijos tiekėjas turi sumokėti kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu.
Tokia tvarka yra numatyta CK 4.129 straipsnyje dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Nustačius servitutą turi būti aptarta ir prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją žemės sklypo savininkui.
Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją yra susijęs su nuosavybės teisės suvaržymu, tai turtiniai ar neturtinai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendrojo naudojimo daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais.
Nuostoliai gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi.
Pažymėtina, kad turto vertintojo išvada ar ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio.
Kompensaciją už naudojimąsi servitutu turi būti atlyginta nepriklausomai nuo to ar asmuo nusipirko jau apsunkintą žemės sklypą ar apsunkinimas atsirado vėliau.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti.
