Civilinio proceso kodekso pasikeitimai ir naujovės skolų išieškojime nuo 2017 m. liepos mėn. 1 d.
Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioja esminiai Civilinio proceso kodekso pakeitimai, aktualūs tiek kreditoriams, tiek skolininkams. Skolų išieškojimo procese brangsta pats procesas. Pavyzdžiui, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai sprendžiamas klausimas dėl nedidelės sumos grąžinimo, minimali žyminio mokesčio suma būdavo 4 eurai, o nuo liepos 1 d. numatyta daugiau nei du kartus didesnė minimali žyminio mokesčio suma – 10 eurų. Kai, pavyzdžiui, sprendžiamas klausimas dėl 50 Eur grąžinimo, 10 Eur žyminis mokestis yra tikrai didelė suma.
Taip pat svarbi naujovė skolų išieškojimo aspektu yra susijusi su dokumentų įteikimu skolininkams. Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti tiesiogiai įteiktas fiziniam asmeniui, tuomet pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus paliekamas skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šis faktas pažymimas ir teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo palikimo skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šie pokyčiai rodo, kad mūsų įstatymų leidėjas pasekė užsienio šalių pavyzdžiu ir iš dalies liberalizavo ir supaprastino dokumentų įteikimo skolininkui procesą. Taigi, jei asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, jis nebeturi galimybės pasiteisinti, kad dokumentų nematė, negavo ir panašiai. Beje, atsiranda ir naujas žyminis mokestis kreditoriams – net 500 eurų – už ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Anksčiau už tokius ieškinius žyminis mokestis visai nebuvo imamas, nors įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys, kuomet žyminis mokestis nėra mokamas
Tikėtina, kad šiomis naujovėmis įstatymų leidėjas siekia supaprastinti, paspartinti išieškojimo procesą ir mažinti biurokratines kliūtis, nes nuo 2017 m. liepos 1 d. skolą išieškant antstoliams ir pasikeitus išieškotojui, pats antstolis galės keisti išieškotoją, o ne teismas, kaip buvo iki šiol.
Tačiau kritiškai vertintinas įstatymo pakeitimas, susijęs su skolininko (fizinio asmens) turto dalies nustatymu, kada turtu skolininkas dalinasi kartu su kitais asmenimis. Įstatyme numatyta, kad antstolis turės pasiūlyti skolininkui susitarti su bendraturčiais, kaip bus nustatoma jų bendra turto dalis, ir pateikti antstoliui notariškai patvirtintą susitarimą. Tai sukurs dar didesnį biurokratinį procesą, nenaudingą jokiai šaliai.
